Nesuprato, kada reikia sustoti

Šių metų ZAZ automobilių kroso moterų čempionato nugalėtoja uteniškė Romualda Malinauskienė pirmą kartą prie sportinio ZAZ vairo sėdo prieš pusantrų metų.

41 metų verslininkė drovisi, jei kas ją pavadina čempione: „Kokia gi aš čempionė? Iš ryto buvau tik dukra, motina ir žmona, o po pietų jau tapau čempione.

Tikras čempionas yra tas, kuris nuo vaikystės treniruojasi".

Pirmoji ir vienintelė treniruotė, kurioje moteris dalyvavo prieš pirmąsias lenktynes, priminė anekdotą.

Gerai važiuoti mokančią uteniškę prieš treniruotę kankino vienintelė abejonė, jog ji nežinos, kada reikia sustoti. Vyras juokais jai patarė sustoti tada, kai pasibaigs benzinas.

Prieš treniruotę teisėjas „Ingirės" komandos narei parodė kelių spalvų vėliavas. Visų jų reikšmių, pirmą kartą jas mačiusi moteris, žinoma, neįsidėmėjo.

Kai jai važiuojant teisėjas ėmė moti juodos ir baltos spalvų vėlia

va, nieko nesupratusi moteris apsuko dar vieną ratą.

Iš trasos lenktynininke teisėjas išprašė tik išbėgęs priešais automobilį.

R.Malinauskienė pasirodė kaip tikra juokdarė, mat treniruotė vyko per motokroso varžybų pertrauką, stebint šimtams žiūrovų.

Tą dieną debiutantei vis dėlto pasisekė susikaupti ir, visų nuostabai, iškovoti pirmąją etapo taurę. Ši taurė lenktynininkei iki šiol brangiausia iš visų vėliau pelnytų devynių.

Pašnekovė juokėsi, kad jos pirmoji pergalė labiausiai nustebino teisėją, kuris moterį įsidėmėjo per komiškai pasibaigusią treniruotę.

Dalyvauti paskatino vyras

D.Malinauskienei niekada nebūtų į galvą šovusi mintis dalyvti krose, jeigu tapti lenktynininke nebūtų paskatinęs jaunystėje motokrosininkas buvęs jos vyras Gintautas.

Kartą su vyru jai bežiūrint televizijos laidą, kurioje buvo rodomas reportažas apie moterų krose buksuojančias mašinas stumiančius vyrus, sutuoktinis paklausė, ar ir ji nenorėtų palenktyniauti.

Pas žmoną į darbą vieną pirmadienį užėjęs vyras pasakė važiuojantis pirkti ZAZ bei paklausė;
jos, ar sutiktų dalyvauti varžybose. D.Malinauskienė nedvejodama sutiko.

Tą patį vakarą uteniškis parvairavo automobilį. Dangaus spalį vos mašiną sutuoktiniai iš kartos praminė debesėliu.

Per kelias dienas G.Malinauskas su bendradarbiais parengė, automobilį lenktynėms.

Tos pačios savaitės pabaigoje startavęs lenktynininkas vyrų kroso varžybose užėmė pirmąją vietą.

Dairytis aplink nėra kada

Lenktynininke neabejoja, kad jos rezultatas pirmiausia priklauso nuo techninio mašinos paren­gimo, labai svarbu ir sėkmingas startas.

D.Malinauskienės sutuoktinis trasoje savo išrinktajai ženklais. rodo, kaip geriau elgtis vienoje ari kitoje situacijoje, tačiau žiūrėti į vyrą moteris neturi laiko.

Po varžybų klausinėjama, ar buvo užgesusi tepalų kiekį rodanti lemputė, į ją taip pat niekada nežiūrinti vairuotoja tik gūžčiojapečiais. Lenktynių metu ji atsipalaiduoja tik tada, kai puse rato atsiplėšia nuo varžovių.

Patinka sudėtingos trasos

Azartiškai lenktynininkei labiausiai patinka važiuoti Rokiškyje į kalną kylančia trasa. Įdomioje trasoje yra ne tiktai vietos kitam automobiliui lenkti, bet ir du tramplinai.

Grįžusi namo po varžybų R.Malinauskienė pirmiausia puola žiūrėti kroso įrašo, o po to su šeima analizuoja varžybų rezultatus.

Krosu besidominti pora neseniai įsigijo dar vieną ZAZ.

Šiais metais septyniuose kroso etapuose pirmąją vietą iškovojusi ir tiktai viename jų užėmusi trečiąją vietą lenktynininkė nenusileisti varžovėms žada ir kitais  metais.

Vairuotoja juokavo, kad ir lenktyniaudama su vyrais tikriausiai j neatvažiuotų paskutinė.

Lenkdama posūkyje apsivertė

    Nors moterų kroso varžybose avarijų įvyksta gana retai, verslininkei savo kailiu teko patirti, ką reiškia verstis automobiliu.

Utenoje vykusiame viename kroso etapų lenktynininke negalėjo susitaikyti su mintimi, kad iš starto pajudėjo ne pirma, o antra.

Kadangi varžybas stebėjo daug jos draugų, vairuotoja bet kokia kaina stengėsi aplenkti.savo varžoves.

Posūkyje D.Malinauskienė neatleido akceleratoriaus pedalo, todėl automobilis apsivertė kūliais ir nukrito ant šono.

Viskas įvyko akimirksniu. Kad buvo patekusi į pavojingą situaciją, moteris suvokė tiktai po to, kai jai ant kaklo pakibo duktė Indrė bei šalia atsirado vyras.

Labiausiai D.Malinauskienei buvo gaila, kad dėl smarkiai apdaužyto automobilio nei ji, nei jos komandos draugas tą dieną nebegalėjo tęsti varžybų.

Kaskart važiuodama į varžybas lenktynininke būtinai paskambina nerimaujančiai motinai.

Ši visada už dukterį sukalba maldą.

Sulaukusi dar vieno dukters skambučio po lenktynių, D.Malinauskienės motina lengviau atsidūsta: „Ačiū dievui, kad grįžai su
galva. Ir vėl pirma atvažiavai? Žinai, nebegražu - vis pirma. Gal tu kitą kartą geriau ką nors praleisk į priekį".            

Smagu gyventi su čempione

R.Malinauskienė pripažįsta, jog automobilių krosas nėra moteriškas užsiėmimas.

Daugumą moterų atbaido gu­miniai batai, nuolat blerbiantis automobilis, benzino dvokas, be to, varžybos neatšaukiamos nei per lietų, nei per pūgą.:

Pašnekovė mano, kad lietuviai nuo latvių ZAZ varžybas nusižiūrėjo tikriausiai dėl to, kad tai yra pigiausias techninis sportas.

Tereikia nusipirkti kelis šimtus litų kainuojantį ZAZ bei jį rengiant varžyboms įdėti šiek tiek darbo.

ZAZ parengimas varžyboms lenktynininkei nė kiek nerūpi: „Tuo rūpinasi iki šiol motokroso tebesiilgintis mano vyras.

Man atrodo, kad jam mano dalyvavimas varžybose rūpi daug labiau nei man. Užtat jis ir juokauja, kad retam tenka garbė būti. čempionės vyru".